Depresija yra vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Jų pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Depresinę nuotaiką sako patiriantys gana daug žmonių. Buityje įprastą liūdesį, nenorą veikti ar apatiją dažnai įvardiname depresija. Man depresija – sakome, kai nenorime eiti į susitikimą su draugais, depresija aiškiname seksualinius sutrikimus, nesėkmes darbe ir t.t. Sakyti, kad sergate depresija, nėra gėda, net iš dalies madinga, nes neretai depresija vertinama kaip spartaus gyvenimo tempo, kovos už būvį, didelių krūvių ir užimtumo pasekmė, o būti labai užsiėmusiam šiais laikas madinga.
Pasitaiko atvejų, kai depresija sergantis žmogus to net neįtaria. Žmogus gali ieškoti visai kitų ligų, nes jį gali kankinti nemiga, moterims sutrikti mėnesinės. Arba jis gali kentėti nuo galvos svaigimo, galūnių tirpimo, širdies skausmo, prakaitavimo ir t.t. Bandydamas rasti šių negalavimų priežastis, jis kreipiasi į gydytojus specialistus, o kai šie jokių patologijų nenustato – į psichiatrą. Taip ieškant kitų ligų būna prarandamas laikas, o pas psichiatrus žmogus patenka vėlai, kai liga būna įsisenėjusi.
Medicinoje depresija – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik liūdesiu, bloga nuotaika, kitais elgesio, emocijų pakitimais, bet kartu ir kūno sutrikimais. Depresija turi ne vieną veidą, jos požymiai apima pažintinę, fiziologinę ir socialinę žmogaus veiklos sritis. Tačiau pirmiausia depresija siejama su negatyviu savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimu.
Taigi, depresija sergantys žmogus išgyvena liūdesio ir prislėgtos nuotaikos periodą, jo nedomina jokia, net anksčiau malonumą teikusi veikla, jam sunku susikaupti, jis nuolat jaučia nuovargį, jį slegia beviltiškumo jausmas, gali kilti minčių apie savižudybę ir kt.
